Europos Komisija, siekdama kovoti su nesutarimais, bando apriboti pagrindines Europos piliečių laisves, įvesdama žodžio ir sąžinės laisvės kontrolę, dėl kurios bet koks protestas prieš tokią neteisybę gali tapti neįmanomas. Tai daroma prisidengiant kova su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, įvedant naują bendrą nusikaltimų sritį – neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus, grindžiamus dirbtiniais ir savavališkais kriterijais, tokiais kaip ,,lytinė tapatybė”.
Naujasis ideologizuotas dokumentas grindžiamas Stambulo konvencija, o kovos su smurtu pretekstu į pasirašiusiųjų valstybių teisinę sistemą įvedama lyties sąvoka, pagal kurią moteriškumas ir vyriškumas yra santykiniai klausimai. Pagal Konvenciją lytis galiausiai turėtų būti laikoma kintančia kategorija, priklausančia nuo subjektyvių asmens jausmų.
Stambulo konvencija yra ideologizuotas dokumentas, prieštaraujantis daugeliui pagrindinių valstybių narių įstatymų. Jo nuostatos taip pat pažeidžia Lenkijos Konstitucijos 48 straipsnį, kuris garantuoja tėvams „teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus”. Tokios šalys kaip Vengrija, Čekija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Slovakija dokumento nepasirašė. Bulgarijos Konstitucinis Teismas oficialiai pripažino Konvenciją prieštaraujančia Konstitucijai, o Lenkijos teismas šiuo metu nagrinėja jos atitiktį Pagrindiniam įstatymui.
„Lyties”, kaip socialinio konstrukto (gender), įrėminimas veda prie biologinės lyties reliatyvizavimo. Jei visuomenė praranda gebėjimą atskirti moterį nuo vyro, kova su smurtu prieš moteris tampa neįgyvendinama prievole.
– rašoma Bulgarijos KT sprendime.
Europos Sąjungos direktyvai, kuria įgyvendinama Stambulo konvencija, taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Tai reiškia, kad valstybėms narėms atimta veto teisė. Taip bandoma Konvenciją ES šalyse įvesti apeinant demokratinį kelią. Mes su tuo nesutinkame!
Europos Komisija patvirtino pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje vartojamos neaiškios sąvokos, leidžiančios bet kokias interpretacijas. Pačiame dokumento projekte teigiama, kad juo siekiama kovoti su tariama „smurto ir neapykantos kurstymo dėl metrinės ar socialinės-kultūrinės lyties, ypač mizoginiško neapykantos ar smurto kurstymo internete problema, šia direktyva nustatomi būtiniausi standartai, susiję su šios rūšies kibernetinių patyčių nusikaltimo apibrėžtimi ir bausmėmis už jas”. Europos Sąjunga, remdamasi lyčių ideologija, bando dirbtinai įvesti „metrinės” ir „sociokultūrinės” lyties skirstymą. Priminsime, kad lytis yra pakankamai aštri ir aiški sąvoka, o bandymas į teisinę tvarką įvesti ideologinius terminus tik pakenks valstybių narių piliečiams ir žodžio bei sąžinės laisvės standartams.
Neleiskime cenzūros!
Europos Sąjunga bando primesti savo narėms naują nusikalstamumo sritį, kuri de facto pažeistų pilietines laisves, garantuojamas ne tik jų konstitucijose, bet ir ES pagrindinių teisių chartijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Eurokratai nori priversti valstybes nares įvesti bausmių už „neapykantos kalbą” ir „neapykantos nusikaltimus” sistemą.
Kokioms laisvėms gresia pavojus?
Žodžio laisvė
Susirinkimų laisvė
Religijos laisvė
Sąžinės laisvė
Jie nori atimti mūsų laisvę ir uždrausti mums protestuoti.
Mes su tuo nesutinkame!
„Neapykantos kalbos” sąvoka yra svetima daugelio ES valstybių narių teisinei sistemai. Kaip rodo Vakarų šalių pavyzdžiai, tai yra bendras terminas, naudojamas užčiaupti burnas tiems, kurie nepritaria kairiųjų liberalų Europos vizijai. Dėl to jie išstumiami iš viešų diskusijų.
Šiandien žodžio laisvė atimama prisidengiant kova su „neapykantos kalba” šiais atvejais. O rytoj?
2004 m. Švedijos pastorių Ake Greeną teismas nuteisė vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme už pamokslą, kuriame jis kritikavo seksualinį amoralumą pagal savo bažnyčios principus. Apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas apeliacine tvarka.
2022 m. sausį prasidėjo buvusio Suomijos vidaus reikalų ministro Päivi Maria Räsänen, kaltinamo „neapykantos kalba”, kurią jis neva įvykdė pacitavęs Šventojo Rašto ištrauką apie krikščioniškojo mokymo požiūrį į homoseksualius santykius, teismas.
Kunigas profesorius Dariuszas Oko, Vokietijos moksliniame žurnale „Theologisches” paskelbęs tekstą apie pedofilijos problemą Katalikų Bažnyčioje, taip pat buvo apkaltintas neapykantos kurstymu 2021 m. Jame lenkų dvasininkas pavadino homoseksualų lobistus, prisidėjusius prie pedofilijos slėpimo, Bažnyčios „parazitais”, o Vokietijos teismas tai įvertino kaip „neapykantos kalbą”. Iš pradžių už pedofilijos kritiką jis buvo nuteistas 4 800 eurų bauda, tačiau galiausiai teismas akademiko kaltės nepripažino.
Švedijos demokratų partijos politikui Michaeliui Hessui teismas skyrė baudą už „neapykantos kalbą”. Byla buvo iškelta 2014 m., po to, kai viename laikraštyje buvo paskelbtas jo komentaras apie Kaire esančioje Tahriro aikštėje prievartaujamas moteris. Hessas rašė, kad „ryšys tarp išžaginimų Švedijoje ir migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių skaičiaus yra akivaizdus”. 2015 m. gegužę Apeliacinis teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį.
Būkite su mumis ir ginkite sąžinės, žodžio ir saviraiškos laisvę, kol jos iš mūsų neatėmė naujasis totalitarizmas. Pasirašykite peticiją Europos Sąjungos Tarybai!
Siekdami apsaugoti pagrindines demokratinės visuomenės vertybes, tokias kaip žodžio, susirinkimų ir sąžinės laisvė, kreipiamės į Europos Sąjungos Tarybą ir raginame ją atmesti ideologinį dokumentą, kuris gali būti naudojamas kovai su politiniais oponentais.
Gerbiami Tarybos nariai,
kaip laisvės ir laisvo keitimosi idėjomis šalininkai, esame susirūpinę dėl direktyvos projekto su iškreiptu pavadinimu: „dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje”. Šiuo dokumentu bandoma įgyvendinti ideologizuotos Stambulo konvencijos, kuriai demokratiškai nepritarė daugelis Europos šalių, principus. Bandymas įgyvendinti jos nuostatas ES lygmeniu yra išpuolis prieš Europos demokratiją.
Direktyva siekiama į valstybių narių teisinę sistemą įtraukti naują bendrą nusikaltimų sritį – „neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų” nusikaltimus.
Dokumento turinys rodo ir kitą paslėptą šio reglamento tikslą. Įgyvendinus Europos Komisijos pasiūlytą iniciatyvą kiltų reali grėsmė tokioms vertybėms kaip žodžio, susirinkimų, sąžinės ir religijos laisvė, kurias garantuoja valstybių narių konstitucijos, taip pat ES pagrindinių teisių chartija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios yra pagrindiniai pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje ramsčiai.
Tai prieštarauja subsidiarumo principui, nes Bendrijos valstybės narės jau turi tinkamą teisinį reguliavimą, skirtą kovai su neapykantos skatinimu.
Remdamiesi šalių, priėmusių teisės aktus, skirtus „kovai su neapykantos kalba”, pavyzdžiu, matome, kad tai kelia rimtą grėsmę saviraiškos laisvei visoje Europos Sąjungoje, kaip rodo gausūs piktnaudžiavimo atvejai daugelio šalių, pavyzdžiui, Švedijos ir Vokietijos, bendrosios kompetencijos teismuose.
Pačiame dokumente teigiama, kad svarbus atskaitos taškas jį kuriant buvo Stambulo konvencija, kuri yra prieštaringai vertinamas dokumentas. Konvencija, kuriai nepritarė kelios valstybės narės, neturėtų būti stumiama pro užpakalines Europos institucijų duris, ir būtent taip reikėtų suprasti ideologizuotą dokumentą, kuris rengiamas pagal įprastą procedūrą, neleidžiančią suverenioms valstybėms narėms pasinaudoti veto teise.
Nepritariame bandymui į ES teisę perkelti ideologizuotą direktyvą. Taip pat nepritariame saviraiškos laisvės ribojimui ir politizuotos teisinės sistemos kūrimui, kuria siekiama pašalinti kitokias nei pagrindinės kairiosios ir liberaliosios pakraipos pažiūras.
Reikalaujame atmesti siūlomą direktyvą.
Europos Sąjungos piliečiai
